​2024 m. Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą pateikiama išsami šalies ekonominių rezultatų, fiskalinės sveikatos ir struktūrinių iššūkių Europos semestro kontekste analizė. 2023 metais Lietuvos ekonomika nežymiai smuko – 0,3 proc., tai lėmė mažos vartotojų išlaidos, silpnas eksportas ir griežtos finansavimo sąlygos. Nepaisant didelio realiojo BVP atsigavimo po neigiamo pirmojo ketvirčio, ​​ekonomika antrąjį metų pusmetį sustojo. Prekių, ypač chemijos, plastiko, medienos ir baldų sektorių, eksportą neigiamai paveikė vangi pasaulinė paklausa, o paslaugų eksportas atsigavo. Žvelgiant į ateitį, numatoma, kad BVP augimas 2024 m. sieks 2 %, o 2025 m. – 2,9 %, visų pirma dėl vartotojų išlaidų ir nuolatinių investicijų.

Infliacija, 2022 m. pasiekusi rekordinį 18,9 proc., 2023 m. sumažėjo iki 8,7 proc., antrąjį pusmetį mažėjant energijos kainoms ir sulėtėjus maisto ir apdirbamosios gamybos produktų kainų augimui. Prognozuojama, kad suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) infliacija toliau mažės iki 1,9 % 2024 m., o 1,8 % 2025 m.

Lietuvos darbo rinka demonstravo atsparumą ekonominiams iššūkiams. 2023 m. užimtumo lygis siekė 78,5 proc. ir viršijo ES vidurkį – 75,3 proc. Nuo 2022 m. vasario mėn. nuo karo Ukrainoje bėgančių daugiau nei 52 000 darbingo amžiaus migrantų antplūdis prisidėjo prie šio aukšto užimtumo lygio, iš kurių daugiau nei pusė dirbo iki 2023 m. trečiojo ketvirčio. Tačiau tikimasi, kad bendras užimtumo augimas 2024 m. sulėtės, o 2025 m. taps neigiamas, tam įtakos turės naujos demografinės tendencijos ir riboti migracijos srautai. 2023 m. nedarbo lygis padidėjo iki 6,9 %, o 2024 m. numatoma šiek tiek padidėti iki 7,0 %, o 2025 m. sugrįš iki 6,9 %.

Nepaisant tvirtos darbo rinkos, Lietuva susiduria su iššūkiais, susijusiais su darbo jėgos pasiūlos trūkumu ir įgūdžių neatitikimu, kurie stabdo konkurencingumą ir potencialų augimą. Įtempimas darbo rinkoje pasiekė aukščiausią lygį per 15 metų, laisvų darbo vietų lygis nuolat didėja nuo 1,45 % 2019 m. iki 2 % 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį. Šie rodikliai rodo didelį įgūdžių neatitikimą ir trūkumą, ypač tokiuose sektoriuose kaip statyba, kaip pabrėžiama 2023 m. Europos investicijų banko investicijų tyrime.

Fiskaliniame fronte Lietuvos valdžios sektoriaus skola išliko palyginti maža, tačiau rodė didėjimo požymių. Numatoma, kad skolos ir BVP santykis padidės nuo 38,2 % 2023 m. iki 38,9 % 2024 m. ir dar iki 41,6 % 2025 m. Šią didėjimo tendenciją pirmiausia lėmė didėjantis deficitas, kuris išaugo nuo 0,6 % BVP 2022 m. iki 0,8 %, o tikimasi, kad 2022 m. pasieks 0,8 %, o 2024 m. pasieks 10–23 %. 2,2 proc. 2025 m. Didėjantis deficitas daugiausia susijęs su didesnėmis išlaidomis pensijoms, socialinėms išmokoms ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui, atitinkamai nedidinant mokesčių. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus išlaidos padidės nuo 36,3 % BVP 2022 m. iki 40,7 % 2025 m., o tai rodo, kad valstybės finansams bus nuolat skiriamas spaudimas.

Apibendrinant galima teigti, kad nors Lietuvos ekonomika rodo atsigavimo ženklus, struktūriniai iššūkiai išlieka, ypač darbo rinkoje ir fiskalinio tvarumo srityje. Įgūdžių neatitikimo sprendimas, demografinių tendencijų valdymas ir fiskalinės drausmės užtikrinimas bus itin svarbūs siekiant išlaikyti ekonomikos augimą ir didinti konkurencingumą ateinančiais metais.