2024 m. Europos Komisijos šalies ataskaitoje apie Vengriją pateikiama išsami šalies ekonominių rezultatų, fiskalinės būklės ir struktūrinių iššūkių, susijusių su Europos semestro, analizė. Numatoma, kad 2023 m. susitraukus 0,9 % Vengrijos ekonomika atsigaus ir 2024 m. augs 2,4 %, o 2025 m. – 3,5 %. Nepaisant ekonomikos nuosmukio, užimtumo lygis išliko stabilus, o užimtumo lygis ir toliau viršijo ES vidurkį, o tai rodo darbo rinkos atsparumą.

Pastaraisiais metais ekspansyvi ekonominė politika, įskaitant mokesčių mažinimą, pensijų didinimą ir kainų bei palūkanų normų viršutines ribas, palaikė namų ūkių vartojimą. Tačiau šios priemonės taip pat prisidėjo prie didelių pažeidžiamumų, tokių kaip didelis einamosios sąskaitos ir biudžeto deficitas bei padidėjęs infliacinis spaudimas. Dėl subsidijuojamų skolinimo schemų buvo iškraipoma būsto rinka, tačiau produktyvumas iš esmės nepagerėjo, o dažnos kredito rinkos intervencijos trukdė veiksmingai perduoti pinigų politiką.

2022 m. pabaigoje panaikinus viršutines kainų ribas, infliacija išaugo ir 2023 m. pasiekė 17 % metinį vidurkį – aukščiausią ES. Griežtos pinigų politikos priemonės sumažino infliaciją iki mažesnės nei 4 % 2024 m. pradžios, nors 2024 m. kovo mėn. pagrindinė infliacija tebėra 6,5 ​​%. Nominalaus darbo užmokesčio augimas išliko, nes jį lėmė įtempta darbo rinka ir reikšmingas minimalaus darbo užmokesčio padidėjimas. Einamosios sąskaitos balansas pagerėjo nuo 8,3 % BVP deficito 2022 m. iki 0,3 % pertekliaus 2023 m., visų pirma dėl mažėjančių energijos importo kainų ir sumažėjusios importo paklausos.

Vengrija ir toliau susiduria su pažeidžiamumu, susijusiu su išorės ir vyriausybės finansavimo poreikiais. Išsamioje peržiūroje, atliktoje kaip makroekonominio disbalanso procedūros dalis, buvo pabrėžta, kad nepaisant tam tikro išorės aplinkos pagerėjimo, politikos pažanga buvo ribota, todėl Vengrija yra jautri tiek išorės, tiek vidaus sukrėtimams. Biudžeto deficitas tebėra didelis iššūkis, nes pajamas iš mokesčių sumažino ankstesni mokesčių mažinimai, o nuo pandemijos išliko padidėjęs išlaidų lygis. Išlaidos palūkanoms smarkiai išaugo – nuo ​​2,2 % BVP 2019 m. iki 4,7 % 2023 m., todėl Vengrijos skolos aptarnavimo išlaidos yra vienos didžiausių ES. 2023 metų biudžeto deficitas viršijo Vyriausybės tikslą ir siekė 6,7% BVP. Prognozuojama, kad nesiėmus papildomų priemonių deficitas išliks padidėjęs – 2024 m. – 5,4 %, o 2025 m. – 4,5 %, o tai gali stabdyti pastangas mažinti skolą.

Ekonomikos augimo nauda pasiskirstė netolygiai. Atlyginimas darbuotojams augo lėčiau nei vidaus pajamos, o socialiniai išmokos procentais nuo BVP yra mažos, palyginti su ES vidurkiu. Didelė infliacija sumažino realią socialinių ir išmokų šeimai vertę, o mokesčių ir pašalpų sistemos galimybės mažinti nelygybę tebėra ribotos. 2023 m. faktinis individualus suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, sudarė 68 % ES vidurkio, antras pagal mažumą ES, o tai rodo materialinės gerovės pablogėjimą.

Struktūriniai iššūkiai ir toliau stabdo našumo augimą. Vengrijos ekonomika yra stipriai integruota į pasaulines vertės grandines, visų pirma užsiimanti surinkimo veikla, kuri reikalauja daug darbo ir energijos, tačiau sukuria nedidelę pridėtinę vertę. Politika, kuria siekiama sumažinti gamybos sąnaudas, sustiprino šią specializaciją, pritraukdama investicijų į sąnaudoms jautrius ir daug energijos naudojančius sektorius. Nors investicijos į mašinas ir įrangą yra didelės, investicijos į intelektinę nuosavybę išlieka mažesnės už ES vidurkį. Tiesioginių užsienio investicijų kiekis per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tai atspindi prastėjančią verslo aplinką ir perėjimą prie komunalinių paslaugų ir paslaugų vidaus nuosavybės.

Energetikos politika kelia papildomų iššūkių. Dujos ir toliau vaidina svarbų vaidmenį Vengrijos energijos derinyje, o priklausomybė nuo užsienio elektros energijos tiekimo tebėra didelė. Atnaujinto nacionalinio energetikos ir klimato plano projekte išdėstyti ambicingi tikslai gerinti energetinį ryšį, tačiau trūksta konkrečių priemonių energijos vartojimo efektyvumui, saugumui ir atsinaujinančios energijos diegimui didinti. Priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, ypač iš Rusijos, tebėra didelė, o pažanga mažinant šią priklausomybę buvo lėta.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nors Vengrijos ekonomika yra pasirengusi atsigauti, vis dar yra didelių iššūkių. Siekiant užtikrinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, labai svarbu šalinti fiskalinį pažeidžiamumą, stiprinti socialinės apsaugos sistemas ir įgyvendinti struktūrines reformas, siekiant padidinti našumą ir energijos vartojimo efektyvumą.