​2024 m. Europos Komisijos Slovėnijos ataskaitoje pateikiama išsami šalies ekonominių rezultatų, fiskalinės būklės ir struktūrinių iššūkių, susijusių su Europos semestro, analizė. 2023 m. Slovėnijos ekonomika demonstravo atsparumą ir pasiekė 1,6 proc. realaus BVP augimą, viršijantį ES vidurkį – 0,5 proc. Šį augimą pirmiausia lėmė vidaus paklausa, ypač investicijų į statybas, kurioms buvo įplaukos didelės ES lėšų įplaukos, įskaitant pagal Atkūrimo ir atsparumo planą ir 2014–2020 m. sanglaudos politikos programą. Nepaisant niokojančių potvynių 2023 m. vasarą, padariusių didelę žalą turtui ir infrastruktūrai, ekonomika išlaikė savo kilimo trajektoriją. Užimtumo augimas ir augantis realus darbo užmokestis dar labiau padidino vartotojų išlaidas. Žvelgiant į ateitį, prognozuojama, kad 2024 ir 2025 m. ekonomikos augimas padidės, o tai paskatins gerėjančios išorės sąlygos, mažėjantis kainų spaudimas ir normalizuotas atsargų lygis.

Infliacija Slovėnijoje sumažėjo nuo 9,3 % 2022 m. iki 7,2 % 2023 m. Šį mažėjimą daugiausia lėmė mažėjančios energijos, prekių ir maisto kainos, o paslaugų infliacija išliko gana aukšta iki 2023 m. pabaigos, o po to sumažėjo. Prognozuojama, kad infliacija toliau mažės ir iki 2025 m. sieks 2,2 %. Tačiau infliacija, neįskaitant energijos ir neperdirbto maisto, tebėra šiek tiek didesnė nei bendras rodiklis, nes paslaugų kainos ir toliau sparčiai kyla.

Slovėnijos darbo rinka tebėra įtempta, o darbo jėgos trūkumas kelia iššūkių ekonomikos augimui. 2023 metais užimtumo lygis pasiekė rekordinį 78 proc., o nedarbo lygis nukrito iki naujo žemiausio lygio – 3,7 proc. Bruto nominalusis darbo užmokestis padidėjo maždaug 9,7 proc., o realusis – 2,1 proc. Kai kuriuose sektoriuose, įskaitant statybas, svetingumą ir apdirbamąją gamybą, jaučiamas didelis darbo jėgos trūkumas, didelis laisvų darbo vietų skaičius ir daug neužimtų darbo vietų.

Slovėnijos valdžios sektoriaus deficitas 2024 m. išliks mažesnis nei 3 % BVP. Daugumos priemonių, įgyvendintų siekiant sumažinti ekonominį ir socialinį aukštų energijos kainų poveikį, panaikinimas prisideda prie šio fiskalinio konsolidavimo. Tačiau numatoma, kad su potvynių atstatymu susijusios išlaidos 2024 m. sieks 1,0 % BVP, o vėlesniais metais palaipsniui mažės. Šias išlaidas iš dalies kompensuos didesnis pelno mokesčio tarifas ir naujas banko turto mokestis 2024–2028 m. Numatoma, kad valstybės finansuojamos valstybės investicijos išliks didelės ir 2024 m. sudarys 5,3 % BVP. Viešiesiems finansams įtakos turės ir laipsniškas ilgalaikės priežiūros, sveikatos bei viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemos reformų įgyvendinimas. Pažymėtina, kad valdžios sektoriaus skola 2023 m. sumažėjo žemiau 70 % BVP ir mažėja. Pastaraisiais metais Slovėnija padarė didelę pažangą plėtodama ekologiško biudžeto sudarymo metodus.

Apibendrinant galima teigti, kad Slovėnijos ekonomika pasižymi atsparumu ir teigiamomis augimo perspektyvomis, kurias palaiko tvirta vidaus paklausa ir veiksmingas ES lėšų panaudojimas. Nepaisant to, išlieka iššūkių, įskaitant darbo jėgos trūkumą, infliacinį spaudimą paslaugų sektoriuje ir nuolatinės fiskalinės drausmės poreikį atkūrimo pastangomis ir struktūrinėmis reformomis. Šių problemų sprendimas bus itin svarbus siekiant išlaikyti ekonomikos augimą ir užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą.