2024 m. Europos Komisijos Rumunijos šalių ataskaitoje pateikiama išsami šalies ekonominių rezultatų, darbo rinkos dinamikos ir fiskalinės būklės analizė. 2023 m. Rumunijos realusis BVP augimas sulėtėjo iki 2,1 % nuo 4,1 % 2022 m. Šį sulėtėjimą pirmiausia lėmė griežtos finansinės sąlygos, lėta infliacija ir silpnas privačių kreditų augimas, kuris bendrai ribojo realias disponuojamas pajamas ir vidaus paklausą. Be to, sumažėjusi išorės paklausa neigiamai paveikė gamybos apimtį. Nepaisant šių iššūkių, darbo rinka išliko tvirta, o realusis darbo užmokestis augo, nes infliacija antrąjį pusmetį sumažėjo. Pastebimai išaugusios ES finansuojamos investicijos į viešąją infrastruktūrą padėjo kompensuoti privataus vartojimo ir eksporto nuosmukį. Todėl einamosios sąskaitos deficitas 2023 m. sumažėjo iki maždaug 7 % BVP, o tai atspindi ir vidaus paklausos sulėtėjimą, ir pagerėjusias prekybos sąlygas. Nepaisant to, šis deficitas išlieka didelis, daugiausia dėl didelio valdžios sektoriaus deficito

Žvelgiant į ateitį, prognozuojama, kad ekonomikos augimas 2024 ir 2025 m. paspartės iki maždaug 3 %, o tai paskatins didesnės realiosios disponuojamosios pajamos, kurios, kaip tikimasi, paskatins privatų vartojimą. Šis numatomas disponuojamų pajamų padidėjimas daugiausia susijęs su viešojo sektoriaus išlaidomis ir dideliu atlyginimų bei pensijų padidėjimu. Prognozuojama, kad investicijos išliks atsparios, jas parems palanki fiskalinė kryptis ir tvirtas ES finansavimas, įskaitant asignavimus iš Atkūrimo ir atsparumo priemonės bei Sanglaudos politikos fondų. Tačiau tikimasi, kad šiuo laikotarpiu einamosios sąskaitos deficitas išliks didesnis

Infliacija rodė lėtėjimo požymius – Suderintas vartotojų kainų indeksas 2023 m. vidutiniškai siekė 9,8 %, o 2022 m. – 12 %. Šiam mažėjimui įtakos turėjo griežtesnė pinigų politika, silpnesnė ekonominė veikla ir mažėjančios energijos kainos. Nepaisant šio bendro sumažėjimo, 2023 m. pabaigoje pagrindinė infliacija išliko šiek tiek didesnė nei 10 %, kurią iš dalies lėmė spartus darbo užmokesčio didėjimas, ypač privačiajame sektoriuje, ir didelis daug energijos sunaudojančių pramonės prekių įnašas. Nors tikimasi, kad kainų augimas iki 2025 m. toliau sulėtės iki maždaug 4 %, kyla infliacijos padidėjimo rizika, jei atlyginimai ir pensijos ir toliau sparčiai didės.

Europos Komisijos nuodugnioje peržiūroje pagal makroekonominio disbalanso procedūrą nustatyta, kad Rumunijoje tebevyksta pažeidžiamumas, susijęs su dideliu jos einamosios sąskaitos ir fiskaliniu deficitu. Per pastarąjį dešimtmetį išorės deficitas didėjo, o jį dar labiau padidino didelis valdžios sektoriaus deficitas. Nuolatinis didelis valdžios sektoriaus deficitas pagal dabartinę politiką gali padidinti išorės įsiskolinimą, padidinti priklausomybę nuo išorės finansavimo ir sukelti šalies investuotojų nuotaikų kaitą ir išorės sukrėtimus.

Darbo rinkoje 20–64 metų amžiaus asmenų užimtumo lygis 2023 m. išaugo iki 68,7 proc., tačiau išlieka vienas žemiausių ES. Pažymėtina, kad išlieka dideli užimtumo skirtumai, ypač tarp moterų ir asmenų su negalia, kurie abu viršija ES vidurkius. Be to, žemos kvalifikacijos darbuotojai susiduria su dideliais iššūkiais: 2022 m. užimtumo lygis yra 44,9 %, o tai yra gerokai mažesnis už ES vidurkį – 57,2 % ir žymiai mažesnis nei aukštesnio lygio Rumunijos asmenų užimtumo lygis.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nors Rumunijos ekonomika demonstravo atsparumą įvairiems iššūkiams, ji ir toliau susiduria su struktūrinėmis problemomis, įskaitant didelį fiskalinį ir einamosios sąskaitos deficitą, nuolatinį infliacijos spaudimą ir darbo rinkos skirtumus. Šių iššūkių sprendimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą ateinančiais metais.