2023 m. Europos Komisijos Rumunijos šalių ataskaitoje pateikiama išsami ekonominių, fiskalinių ir socialinių pokyčių šalyje analizė, pabrėžiama pažanga ir nuolatiniai struktūriniai iššūkiai. 2022 m. Rumunijos ekonomika pademonstravo atsparumą ir užfiksavo 4,7 % realaus BVP augimo tempą. Šią plėtrą daugiausia skatino stiprus privatus vartojimas ir investicijos, nepaisant nepalankaus tarptautinio konteksto, kurį suformavo auganti infliacija, pasaulinis netikrumas ir Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominės pasekmės. Tačiau žvelgiant į 2023 ir 2024 m., ekonomikos augimas turėtų lėtėti iki maždaug 3–3,5 proc. dėl griežtėjančių finansinių sąlygų, silpnėjančios išorės paklausos ir besitęsiančios padidėjusios infliacijos poveikio. Nepaisant to, tikimasi, kad viešosios ir privačios investicijos, ypač per ES finansuojamas programas, tokias kaip Atkūrimo ir atsparumo priemonė (RRF), atliks svarbų vaidmenį palaikant ekonominę veiklą.

Rumunijos išorės padėtis tebėra pažeidžiama, o einamosios sąskaitos deficitas 2022 m. sieks 9,3 % BVP, kurį lėmė didėjantis prekybos atotrūkis, kai importas viršijo eksportą. Kalbant apie fiskalinį aspektą, deficitas šiek tiek sumažėjo iki 6,2 % BVP dėl padidėjusių pajamų esant aukštai infliacijai ir stipriai ekonominei veiklai. Tačiau reikės dėti daugiau konsolidavimo pastangų, kad deficitas būtų mažesnis nei ES fiskalinėse taisyklėse nustatyta 3 % riba. Nesiėmusi papildomų taisomųjų priemonių, Rumunija rizikuoja nepasiekti šiuo metu vykdomos perviršinio deficito procedūros nustatytų tikslų. Santykinai didelės šalies skolinimosi išlaidos, kurias atspindi antras pagal dydį obligacijų pajamingumo skirtumas ES, pabrėžia investuotojų susirūpinimą, nepaisant dabartinio investicinio lygio reitingo.

2022 m. infliacija pasiekė 12 % metinį vidurkį, o energijos ir maisto produktų kainų spaudimas buvo ypač didelis. Nors tikimasi, kad bendroji infliacija 2023 m. sumažės iki maždaug 9,7 %, pagrindinė infliacija tebėra aukšta, o kainų augimas vis labiau įsitvirtino visoje ekonomikoje. Tokios priemonės, kaip energijos kainų viršutinių ribų pratęsimas iki 2025 m., suteikė laikiną pagalbą namų ūkiams, tačiau taip pat kelia klausimų dėl ilgalaikio fiskalinio tvarumo ir rinkos iškraipymų.

Pagrindinis Rumunijos iššūkis tebėra struktūriniai skirtumai, ypač dideli regioniniai našumo ir pajamų skirtumai. Pavyzdžiui, nors Bukarešto-Ilfovo produktyvumo lygis siekė 162 % ES vidurkio, Šiaurės Rytų regionas atsiliko tik 51 %. Tokia nelygybė yra glaudžiai susijusi su netolygia infrastruktūros plėtra, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu ir nuolatiniu demografiniu nuosmukiu kaimo ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Nors nacionalinis užimtumo lygis 2022 m. nežymiai išaugo nuo 67,1 % iki 68,5 %, o nedarbas sumažėjo iki 5,6 %, šie bendri skaičiai slepia didelius regiono, išsilavinimo lygio ir amžiaus grupių skirtumus.

Darbo užmokesčio dinamika taip pat atspindi infliacinio spaudimo poveikį. 2022 m. nominalusis darbo užmokestis padidėjo 13,4 proc., tačiau realus darbo užmokestis šiek tiek sumažėjo dėl perkamosios galios erozijos. Vyriausybė į tai atsakė 2023 metų pradžioje padidindama minimalų bruto atlyginimą iki 3000 RON (apie 610 Eur), o statybų sektoriuje – iki 4000 RON (813 Eur). Nepaisant šio padidėjimo, Rumunijoje ir toliau susiduriama su dideliu dirbančiųjų skurdo lygiu, kuris 2021 m. siekė 15,2 % – aukščiausias Europos Sąjungoje. Tai dar labiau apsunkina mokesčių struktūra, kuri užkrauna didelę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Socialinė įtrauktis ir galimybė gauti kokybišką švietimą ir mokymą išlieka nuolatinės problemos. Rumunijoje nesimokančio, nedirbančio ir nesimokančio jaunimo (NEET) lygis yra vienas didžiausių ES – 19,8 proc., o ypač dideli skirtumai turi įtakos romų bendruomenei ir moterims. Švietimo sistema stengiasi suderinti absolventų įgūdžius su darbo rinkos poreikiais. Pavyzdžiui, tik 8,4 % profesinio mokymo absolventų naudojasi mokymosi darbo vietoje galimybėmis, o tiek miesto, tiek kaimo darbo rinkose yra pastebimas įgūdžių neatitikimas.

Energetikos politika Rumunijoje įgavo didesnę svarbą, atsižvelgiant į platesnius Europos energijos saugumo rūpesčius. Vyriausybė nustatė plačias energijos kainų viršutines ribas ir naujas apmokestinimo priemones, įskaitant netikėtus mokesčius ir energetikos sektoriaus solidarumo įnašą. Nors Rumunijos priklausomybė nuo rusiškų dujų yra gana ribota dėl jos vidaus gamybos ir įvairaus energijos šaltinio, šalis ir toliau susiduria su struktūriniais iššūkiais užtikrindama sąžiningą ir tvarų energijos tiekimą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nors Rumunija padarė didelę pažangą palaikant augimą ir valdant infliacinius sukrėtimus, šalis susiduria su ilgalaikiais fiskalinės drausmės, socialinės įtraukties, regioninės sanglaudos ir savo švietimo bei darbo sistemų modernizavimo iššūkiais. Šių problemų sprendimas bus labai svarbus siekiant užtikrinti subalansuotą ir atsparų vystymosi kelią, ypač dėl to, kad Rumunija ir toliau gauna precedento neturinčią ES finansinę paramą.