2024 m. Europos Komisijos šalies ataskaitoje apie Ispaniją pateikiama išsami šalies ekonominių rezultatų, fiskalinės būklės ir struktūrinių iššūkių, susijusių su Europos semestro, analizė. 2023 m. Ispanijos ekonomika demonstravo atsparumą ir pasiekė 2,5 % realaus BVP augimo, nepaisant išorinių iššūkių, tokių kaip geopolitinis neapibrėžtumas ir sugriežtinta pinigų politika. Šį augimą pirmiausia lėmė tvirti darbo rinkos pokyčiai, kurie palaikė vartotojų išlaidas, ir teigiamas grynojo eksporto bei vyriausybės išlaidų indėlis. Tačiau bendras investicijų augimas išliko nedidelis, o investicijų ir BVP santykio skirtumas, palyginti su ES vidurkiu, vis didėja.

2023 m. darbo rinka ir toliau veikė gerai – užimtumas išaugo 3,1 proc., o nedarbo lygis sumažėjo iki 12,2 proc. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, Ispanijos užimtumo lygis tebėra mažesnis už ES vidurkį ir 2030 m. nacionalinį tikslą, o regioniniai skirtumai išlieka. Laikinųjų darbuotojų dalis privačiame sektoriuje 2023 m. stabilizavosi ir siekė 14,0 proc. po 2021 m. darbo rinkos reformos reikšmingo sumažėjimo, o viešajame sektoriuje laikino užimtumo lygis išliko aukštas – 30,6 proc.

Infliacinis spaudimas 2023 m. sumažėjo, o pagrindinė suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) infliacija sumažėjo iki 3,4 % dėl energijos kainų kritimo. Nominalaus darbo užmokesčio augimas išaugo iki 4,5 proc., šiek tiek viršijantis socialinių partnerių pasirašytoje daugiametėje sutartyje nustatytą normą, įskaitant 8 proc. padidintą minimalų atlyginimą. Šis darbo užmokesčio augimas padėjo susigrąžinti dalį per ankstesnius dvejus metus prarastos perkamosios galios, kai realusis darbo užmokestis sumažėjo 7 %.

Ispanijos išorės sektorius pagerėjo – didesnis grynasis paslaugų eksportas ir mažesnės sąskaitos už energiją prisidėjo prie padidėjusio prekybos pertekliaus. Grynoji tarptautinių investicijų balansas (NIIP) ir toliau tęsėsi ilgalaikės gerėjimo tendencijos, kurią skatino stiprus nominaliojo BVP augimas ir didesnis einamosios sąskaitos perteklius, kuris išaugo iki 2,5 % BVP ir sugrįžo į priešpandeminį lygį.

Fiskaliniu požiūriu valdžios sektoriaus deficitas 2023 m. sumažėjo iki 3,6 % dėl didelių pajamų iš gyventojų ir įmonių pajamų mokesčių, atspindinčių teigiamus pokyčius darbo rinkoje ir padidėjusį įmonių pelną. Vyriausybės priemonės, skirtos sušvelninti energijos kainų sukrėtimų poveikį, pvz., PVM mažinimas pagrindiniams maisto produktams ir tiesioginė parama transporto sektoriams, išliko didelės, tačiau sumažėjo nuo 2022 m. Skolos ir BVP santykis sumažėjo iki 107,7 %, daugiausia dėl didelio nominaliojo BVP augimo.

Žvelgiant į ateitį, prognozuojama, kad 2024 m. realusis BVP augimas sulėtės iki 2,1 %, o vidaus paklausa bus pagrindinė varomoji jėga, kurią palaikys vartotojų išlaidos ir laipsniškas investicijų atsigavimas. Nepaisant teigiamų perspektyvų, iššūkių išlieka, įskaitant poreikį spręsti struktūrines darbo rinkos problemas, tokias kaip aukštas nedarbo lygis ir regioniniai skirtumai, taip pat būtinybę tęsti fiskalinio konsolidavimo pastangas siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos stabilumą.