2023 m. Europos Komisijos šalies ataskaitoje apie Lietuvą pateikiama išsami šalies ekonominių rezultatų, darbo rinkos dinamikos ir struktūrinių iššūkių Europos semestro kontekste analizė. 2022 metais Lietuvos ekonomikos augimą itin stabdė sparčiai auganti infliacija, kuri siekė 18,9 proc., vieną didžiausių Europos Sąjungoje. Šį infliacinį spaudimą daugiausia lėmė energijos kainų šuolis po Rusijos invazijos į Ukrainą, kuris labai paveikė namų ūkių disponuojamas pajamas ir sumažino realų vartojimą. Todėl 2022 m. ekonomikos augimas sulėtėjo iki 1,9 proc., o paskutiniame metų ketvirtyje jis sumažėjo.

Nepaisant šių ekonominių priešpriešinių vėjų, Lietuvos darbo rinka pademonstravo atsparumą. Aktyvumo lygis vėl pasiekė priešpandeminį lygį ir 2022 m. pasiekė rekordinį 79,0 % lygį ir viršija ES vidurkį – 74,6 %. Tai iš dalies lėmė didelis asmenų, bėgančių nuo konflikto Ukrainoje, įsidarbinimo galimybių. Tačiau iššūkių išlieka, įskaitant numatomą nedidelį bendro užimtumo sumažėjimą 2023 m. ir didesnį nedarbo lygį kaimo vietovėse ir tarp žemos kvalifikacijos darbuotojų. Įgūdžių neatitikimas tebėra didelė kliūtis įsidarbinimui ir konkurencingumui, ypač tokiuose sektoriuose kaip statyba, kur įmonės praneša apie didelius sunkumus ieškant tinkamos kvalifikacijos darbo jėgos.

Kalbant apie fiskalinę būklę, Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 1,2% BVP 2021 metais iki 0,6% 2022 metais, o valstybės skola sumažėjo nuo 43,7% iki 38,4% BVP. Šie patobulinimai buvo pasiekti nepaisant to, kad buvo įgyvendintos fiskalinės priemonės aukštų energijos kainų poveikiui sušvelninti, pavyzdžiui, PVM kompensacijos už centralizuotą šildymą ir subsidijos elektros ir dujų tarifams. Apskaičiuota, kad šių priemonių grynosios biudžeto išlaidos 2022 m. sudarys 1,3 % BVP.

Lietuvos atkūrimo ir atsparumo planas (ATP) vaidina itin svarbų vaidmenį sprendžiant struktūrinius iššūkius ir skatinant tvarų augimą. Į planą įtrauktos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama didinti energetinę nepriklausomybę, skaitmeninę transformaciją ir socialinę įtrauktį. Pažymėtina, kad RRP skyriuje REPowerEU pagrindinis dėmesys skiriamas atsinaujinančios energijos diegimo paspartinimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimui pastatuose ir tvaraus transporto skatinimui. Tikimasi, kad šios iniciatyvos sumažins priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir sustiprins šalies atsparumą išorės sukrėtimams. ,

Socialiniai rodikliai Lietuvoje šiek tiek pagerėjo; tačiau iššūkių išlieka. Žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalis 2020–2021 m. šiek tiek sumažėjo, tačiau vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų lygis išlieka aukštas. 2021 m. 22,5% gyventojų negalėjo tinkamai šildyti savo namų, o tai gerokai viršija ES vidurkį. Socialinių pervedimų efektyvumas mažinant skurdą ir nelygybę taip pat yra mažesnis lyginant su kitomis ES šalimis, o tai išryškina efektyvesnių socialinės apsaugos sistemų poreikį. ,

Apibendrinant galima teigti, kad nors Lietuva padarė pagirtiną pažangą tam tikrose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje ir fiskalinį konsolidavimą, ji ir toliau susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais su infliacija, energetine priklausomybe ir socialine įtrauktimi. Sėkmingas Atkūrimo ir atsparumo plano įgyvendinimas, ypač dėmesys ekologiškiems ir skaitmeniniams perėjimams, bus labai svarbus sprendžiant šias problemas ir užtikrinant tvarų ekonomikos augimą ateinančiais metais.