​2023 m. Europos Komisijos Kipro šalių ataskaitoje pateikiama išsami šalies ekonominių rezultatų, fiskalinės būklės ir struktūrinių iššūkių, susijusių su Europos semestro, analizė. 2022 m. Kipro ekonomika demonstravo atsparumą ir pasiekė 5,6 % realaus BVP augimą, viršijantį ES vidurkį. Šiuos tvirtus rezultatus lėmė didelis namų ūkių vartojimas, padidėjęs užimtumas ir sėkmingas turizmo sektoriaus įvairinimas, kuris pasiekė maždaug 90 % pajamų prieš pandemiją. Tačiau prognozuojama, kad 2023 m. augimas sulėtės iki 2,3 %, o 2024 m. – 2,7 % dėl numatomo pasaulio ekonomikos sulėtėjimo, nuolat aukštų kainų ir griežtėjančios pinigų politikos.

Kipro ekonomika palaipsniui pereina prie didesnės pridėtinės vertės sektorių, o su turizmo paslaugomis nesusijusios paslaugos, tokios kaip informacinės ir ryšių technologijos (IRT) ir profesionalios paslaugos, įgauna pagreitį. Šie sektoriai padidino savo dalį bendrame paslaugų eksporte nuo 51% 2016–2019 metais iki 64% 2022 metais, sumažindami ekonomikos priklausomybę nuo turizmo. Nepaisant šios pažangos, investicijų lygis tebėra mažesnis už ES vidurkį, o didelė koncentracija sutelkta į būstą ir transporto įrangą. Investicijos į produktyvumą, įskaitant mokslinius tyrimus ir plėtrą, vis dar yra ribotos, o darbo našumas siekia 85,8 % ES vidurkio.

Kipras ir toliau susiduria su makroekonominiu disbalansu, ypač susijusiu su dideliu privačios, valstybės ir išorės skolos lygiu. Nors privataus sektoriaus skola mažėja nuo 2015 m., ji tebėra didelė, iš dalies dėl to, kad yra specialios paskirties subjektų (SPĮ), kurie padidina skolos rodiklius, nedarant reikšmingo poveikio šalies ekonomikai. 2022 m. einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki 9,1 % BVP dėl didelių energijos kainų ir didelės vidaus paklausos. Nors tikimasi, kad jis palaipsniui gerės, jis tebėra susirūpinęs dėl išorės tvarumo.

Vyriausybės fiskalinė padėtis sustiprėjo – 2022 m. valdžios sektoriaus perteklius sieks 2,7 % BVP, o 2024 m. numatomas 2,9 % perteklius. Valstybės skola sumažėjo nuo 85,6 % BVP 2022 m. iki 77,3 % 2023 m., tikimasi tolesnio mažinimo. Tačiau vis dar kyla iššūkių siekiant veiksmingai nukreipti energijos paramos priemones, nes daugelis jų neskatina taupyti energijos ir nėra specialiai skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams.

Kipro atkūrimo ir atsparumo plano (RRP), įskaitant REPowerEU skyrių, įgyvendinimas yra labai svarbus sprendžiant struktūrinius iššūkius ir skatinant tvarų augimą. Plane pagrindinis dėmesys skiriamas ekonomikos diversifikavimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir perėjimui prie žaliosios ir skaitmeninės technologijos spartinimo. Tačiau vėlavimas įgyvendinti reformas ir investicijas kelia pavojų plano tikslams pasiekti iki 2026 m. termino.

Apibendrinant galima teigti, kad nors Kipras padarė didelę pažangą ekonominio diversifikavimo ir fiskalinio konsolidavimo srityse, tebėra didelių iššūkių. Siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos atsparumą ir konvergenciją su ES standartais, būtina šalinti makroekonominį disbalansą, didinti našumą ir veiksmingai įgyvendinti struktūrines reformas.