​2023 m. Europos Komisijos šalies ataskaitoje apie Ispaniją pateikiama išsami šalies ekonominių rezultatų, darbo rinkos dinamikos, infliacijos tendencijų, fiskalinės būklės ir išorės sukrėtimų poveikio analizė, ypač atsižvelgiant į besitęsiančią geopolitinę įtampą.

2022 m. Ispanijos ekonomika pasižymėjo atsparumu pasauliniam neapibrėžtumui ir pasiekė 5,5 % realų BVP augimą. Šią plėtrą pirmiausia lėmė tvirta išorės paklausa, ypač didelis tarptautinio turizmo atsigavimas, ir dinamiškas privatus vartojimas. Pastarąjį sustiprino stipri darbo rinka ir fiskalinės paramos priemonės. Tačiau antrąjį pusmetį iškilo iššūkių, nes sumažėjo perkamoji galia, sugriežtėjo finansinės sąlygos ir sustiprėjo ekonominis neapibrėžtumas, o tai neigiamai paveikė privačias išlaidas, ypač pažeidžiamų ir mažas pajamas gaunančių namų ūkių.

Darbo rinka pasižymėjo nepaprastai stipria – užimtumas 2022 m. išaugo 3,1 %, viršijo priešpandeminį lygį ir pasiekė beveik 70 % darbingo amžiaus gyventojų, nors vis dar mažesnis už ES vidurkį. 2021 m. darbo rinkos reformos įgyvendinimas prisidėjo prie nuolatinio laikinojo įdarbinimo privačiame sektoriuje mažėjimo, vykstant darbo vietų kūrimui. Atitinkamai, nedarbo lygis sumažėjo iki 12,9 %, o tai yra žemiausias nuo 2008 m.. Nepaisant to, jis išlieka beveik dvigubai didesnis nei ES vidurkis, dėl nuolatinių struktūrinių problemų, tokių kaip padidėjęs ilgalaikis ir jaunimo nedarbas bei didelis terminuotų sutarčių paplitimas viešajame sektoriuje.

Nepaisant vidutinio nominalaus darbo užmokesčio augimo 2022 m. – 2,9 %, dėl didelės infliacijos realusis darbo užmokestis smarkiai sumažėjo 5 %. Energetinis šokas, pirmiausia perduotas importo kainomis, padarė didelę įtaką Ispanijos infliacinei aplinkai. Nors šalis turėjo ribotą tiesioginį tiekimo sutrikimų poveikį, dėl didelės priklausomybės nuo tarptautinių energijos rinkų ji tapo pažeidžiama. Energijos kainų šuolis padidino suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) infliaciją iki 2022 m. vidutiniškai 8,3 %, o aukščiausią tašką pasiekė vasaros mėnesiais. Antrąjį pusmetį energijos infliacijai ėmus mažėti, pagrindinė infliacija, ypač maisto produktų ir svetingumo paslaugų sektoriuje, paspartėjo, todėl išaugo vartotojų kainos.

Nepaisant energetinio šoko, Ispanijos konkurencingumas išliko tvirtas. Reikšmingą prekybos sąlygų pablogėjimą kompensavo darbo našumo padidėjimas ir suvaržytas darbo užmokesčio didėjimas, o tai padėjo išlaikyti sąnaudų konkurencingumą. Be to, vieneto pelnas smarkiai atsigavo. Šalies eksporto rezultatai buvo ypač teigiami, o tai paskatino atgimęs tarptautinis turizmas, leidęs Ispanijai susigrąžinti pasaulinės rinkos dalį.

Fiskaliniu požiūriu deficitas toliau mažėjo, nepaisant didelių vyriausybės priemonių, kuriomis siekiama sušvelninti padidėjusių energijos kainų poveikį. 2022 m. apskaičiuota šių priemonių kaina siekė 1,6 % BVP, o tik 0,5 % BVP buvo skirta tikslinei paramai pažeidžiamoms įmonėms ir namų ūkiams. Nepaisant to, dviženklis mokestinių pajamų padidėjimas kompensavo šių intervencijų fiskalinį poveikį, sumažindamas fiskalinį deficitą nuo 6,9 % BVP 2021 m. iki 4,8 % 2022 m. Skolos ir BVP santykis taip pat sumažėjo nuo 118,3 % 2021 m.

Žvelgiant į ateitį, prognozuojama, kad 2023 m. ekonomika išaugs 1,9 %. Galimas smukimo pavojus – užsitęsęs finansinių sąlygų griežtinimas ir tolesni energijos rinkų sutrikimai. Tačiau tikimasi, kad BVP augimas laipsniškai paspartės ištisus metus dėl stiprėjančio privataus vartojimo ir nuolatinio turizmo normalizavimo. Tikimasi, kad atkūrimo ir atsparumo plano įgyvendinimas kartu su sanglaudos politikos programomis paskatins investicijų augimą. Numatoma, kad nuosaikus darbo vietų kūrimas padidins namų ūkių pajamas, o infliacija sulėtės ir prisidės prie realaus darbo užmokesčio atsigavimo.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Ispanijos ekonomika parodė didelį atsparumą išorės sukrėtimams ir vidaus iššūkiams. Nors buvo padaryta didelė pažanga tokiose srityse kaip užimtumas ir fiskalinis konsolidavimas, dėl nuolatinių struktūrinių problemų, įskaitant aukštą nedarbo lygį ir infliacijos spaudimą, reikia nuolat skirti politikos dėmesį siekiant užtikrinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą.