​2024 m. Europos Komisijos Kipro šalių ataskaitoje pateikiama išsami šalies ekonominių rezultatų, fiskalinės būklės ir struktūrinių iššūkių, susijusių su Europos semestro, analizė. 2023 m. Kipro ekonomika pademonstravo atsparumą ir pasiekė 2,5 % realaus BVP augimo, o 2022 m. augo 5,1 %. Šis lėtėjimas rodo atsigavimo po pandemijos normalizavimą ir išorės iššūkius, įskaitant geopolitinę įtampą. Žvelgiant į ateitį, prognozuojama, kad 2024 m. ekonomika išaugs 2,8 %, o 2025 m. – 2,9 %, visų pirma dėl vidaus paklausos, o tiek vartojimas, tiek investicijos vaidins svarbų vaidmenį.

Privačios investicijos Kipre tebėra šiek tiek mažesnės už ES vidurkį, o statybų sektoriuje yra daug dėmesio. Namų ūkiams tenka beveik pusė visų investicijų, dvigubai daugiau nei ES vidurkis, o tai rodo didelę būsto paklausą. Nors užsienio investicijos įvairiuose sektoriuose, ypač nekilnojamojo turto, didėja, našumą didinančios investicijos, tokios kaip moksliniai tyrimai ir plėtra, išlieka mažos. Ši tendencija kelia potencialią riziką ilgalaikiam šalies konkurencingumui.

Eksporto sektorius patyrė sulėtėjimą, o bendros eksporto pajamos 2023 m. išliko beveik sustingusios po reikšmingo augimo per pastaruosius dvejus metus. Tačiau turizmo sektorius pademonstravo puikų atsigavimą ir pasiekė maždaug 97 % 2019 m. atvykimo lygio, o metinės pajamos padidėjo daugiau nei 20 %. Ir atvirkščiai, teisinių ir apskaitos paslaugų eksportas sumažėjo, iš dalies dėl Rusijos agresijos Ukrainoje pasekmių. Nepaisant to, ekonomika ir toliau diversifikuojasi, o IRT ir profesionalių paslaugų dalis paslaugų eksporte didina nuo maždaug 21 % 2016–2019 m. iki beveik 40 % 2023 m.

Einamosios sąskaitos deficitas labai padidėjo nuo 7,9 % BVP 2022 m. iki 12,1 % 2023 m., išryškindamas pažeidžiamumą, pavyzdžiui, priklausomybę nuo naftos, žaliavų ir vartojimo prekių importo. Be to, užsieniui priklausančių įmonių, įskaitant bankus, pelno grąžinimas į tėvynę prisidėjo prie augančio pirminių pajamų deficito, kuris 2023 m. viršijo 10 %. Šie veiksniai pabrėžia struktūrinių reformų poreikį, siekiant padidinti ekonomikos atsparumą.

Infliacija rodė lėtėjimo požymius ir sumažėjo nuo 8,1 proc. piko 2022 m. iki 3,9 proc. 2023 m., visų pirma dėl sumažėjusių energijos kainų ir pinigų sugriežtinimo. Tačiau pagrindinė infliacija tebėra aukšta, o tai įtakos turėjo ankstesnis energijos ir maisto kainų padidėjimas bei didelė paslaugų paklausa. Tikimasi, kad ateinančiais metais infliacija toliau mažės ir atitiks Europos centrinio banko tikslą.

Darbo rinka turėjo naudos iš teigiamos ekonominės aplinkos: 2023 m. užimtumas padidėjo 1,5 proc., o nedarbo lygis sumažėjo iki 6,1 proc. Užimtumas ypač sparčiai auga tokiuose paslaugų sektoriuose kaip IRT, mažmeninė prekyba ir turizmas. Darbo užmokestis taip pat didėjo dėl infliacijos indeksavimo mechanizmų ir įtemptos darbo rinkos, nors tikimasi, kad atlyginimų augimas lėtės, atsižvelgiant į infliacijos pokyčius.

Kipro fiskalinė padėtis išlieka tvirta, o valdžios sektoriaus perteklius 2023 m. sieks 3,1 % BVP, o tai siejama su dideliu pajamų augimu, kuris kompensavo padidėjusias išlaidas valstybės darbo užmokesčiui, pensijoms ir sveikatai. Fiskalinė perspektyva yra teigiama, vidutiniu laikotarpiu numatomas ir toliau perteklius. Tačiau vis dar kyla iššūkių siekiant veiksmingai nukreipti energijos paramos priemones, nes daugelis jų neskatina taupyti energijos ir nėra specialiai skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams.

Kipro atkūrimo ir atsparumo plano (RRP), įskaitant REPowerEU skyrių, įgyvendinimas yra labai svarbus sprendžiant struktūrinius iššūkius ir skatinant tvarų augimą. Plane pagrindinis dėmesys skiriamas ekonomikos diversifikavimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir perėjimui prie žaliosios ir skaitmeninės technologijos spartinimo. Tačiau vėlavimas įgyvendinti reformas ir investicijas kelia pavojų plano tikslams pasiekti iki 2026 m. termino.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nors Kipras pademonstravo ekonominį atsparumą ir fiskalinį stiprumą, jis susiduria su nuolatiniais iššūkiais, susijusiais su investicijų sudėtimi, išorės disbalansu ir struktūrinėmis reformomis. Siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos stabilumą ir konvergenciją su ES standartais, būtina spręsti šias problemas veiksmingai įgyvendinant politiką ir investuojant strategines investicijas.